Lietuvos Kelių eismo taisyklės į dviratininką žiūri kaip į pilnateisį eismo dalyvį, turintį savo teises ir pareigas. Taisyklės nėra sudėtingos, tačiau jų nežinojimas gali baigtis bauda, eismo įvykiu ar prarasta draudimo išmoka. Ar esi kasdienis dviratininkas Vilniuje, studentas Kaune, ar vasaros turistas Klaipėdos pajūryje, štai ką reikia žinoti.
Šalmas: privalomas vaikams ir paaugliams iki 18 metų
Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles dviračio šalmas privalomas visiems dviratininkams iki 18 metų amžiaus, nesvarbu, ar važiuoji įprastu dviračiu, elektriniu dviračiu, ar paspirtuku. Suaugusiems šalmas įstatymo neprivalomas, tačiau primygtinai rekomenduojamas.
Tai praktinė taisyklė. Vaikai ir paaugliai krenta dažniau, o jų galvos sužalojimai būna sunkesni. Suaugusiems šalmas nėra pareiga, bet statistika apie galvos sužalojimų prevenciją yra vienareikšmiška, šalmas reikšmingai sumažina sunkių galvos sužalojimų riziką.
Trumpai: dėvėk šalmą visada, net jei važiuoji tik trumpą atstumą. Tavo galva nesirūpina tuo, ko šiuo metu reikalauja įstatymas.
Žibintai, atšvaitai ir įranga
Lietuvos Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad dviratis būtų matomas tamsoje ir esant blogam matomumui.
Žibintai: tamsiu paros metu arba esant nepakankamam matomumui dviratis priekyje turi turėti baltą žibintą, o gale raudoną žibintą. Važiavimas be žibintų tamsiu paros metu yra pažeidimas ir gali baigtis bauda.
Atšvaitai: dviratis priekyje turi turėti baltą atšvaitą, gale raudoną atšvaitą, taip pat šoninius atšvaitus (ant stipinų arba ratų šonų). Atšvaitai yra privalomi tamsiu paros metu ir esant nepakankamam matomumui.
Atšvaitinė liemenė: tamsiu paros metu arba esant nepakankamam matomumui dviratininkas, važiuojantis važiuojamąja dalimi, privalo dėvėti atšvaitinę liemenę arba drabužius su gerai matomais atšvaitiniais elementais. Tas pat galioja ir pėstiesiems, einantiems ne gyvenvietėje tamsiu paros metu.
Stabdžiai ir signalas: dviratis turi turėti veikiančius stabdžius ir signalinį skambutį. Be jų važiuoti neteisėta ir pavojinga.
Kur galima važiuoti
Lietuvos Kelių eismo taisyklės gana tiksliai nurodo, kur dviratininkas gali važiuoti:
Dviračių takas: jei važiavimo kryptimi yra dviračių takas, dviratininkas privalo juo važiuoti. Važiavimas važiuojamąja dalimi, kai šalia yra dviračių takas, gali būti laikomas pažeidimu.
Važiuojamoji dalis: jei dviračių tako nėra, dviratininkas važiuoja dešiniąja važiuojamosios dalies puse, kuo arčiau kelio krašto. Eismo sraute reikia važiuoti vienam paskui kitą, ne šalia.
Šaligatvis: Lietuvoje važiuoti šaligatviu dviračiu paprastai neleidžiama, šaligatvis skirtas pėstiesiems. Tačiau jaunesni nei 12 metų vaikai ir juos lydintys dviratininkai gali važiuoti šaligatviu. Dviratininkai gali naudoti šaligatvį ir tada, kai važiavimas važiuojamąja dalimi neįmanomas ar pavojingas. Važiuojant šaligatviu pėstieji visada turi pirmenybę, ir dviratininkas privalo pasirinkti tokį greitį, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, prireikus ne greičiau už pėsčiojo judėjimo greitį.
Posūkių ir sustojimų rodymas: krypties pakeitimą reikia rodyti ranka, kairioji arba dešinioji ranka ištiesta į atitinkamą pusę. Prieš posūkį įsitikink, kad įspėjai kitus eismo dalyvius.
Alkoholis ir dviračių važiavimas
Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles dviratį draudžiama vairuoti, jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės. Bauda už šio apribojimo pažeidimą dviratininkui prasideda nuo 40 eurų ir auga priklausomai nuo alkoholio koncentracijos. Esant aukštesnei koncentracijai bauda gali siekti kelis šimtus eurų.
Tai nereiškia, kad po alaus važiavimas dviračiu namo yra saugus, alkoholis sutrikdo pusiausvyrą ir reakcijos laiką gerokai prieš pasiekiant įstatymu nustatytą ribą.
Praktinė išvada: jei išgėrei porą alaus, palik dviratį ir rinkis taksi arba pėsčiomis. Net įstatymo leistinose ribose pusiausvyra ir sprendimų priėmimo gebėjimas yra silpnesni, o eismo įvykio atveju net ir mažesnis alkoholio kiekis gali atimti draudimo išmoką.
E-dviračiai: kas laikoma dviračiu
Lietuva seka ES standartą dėl elektrinių dviračių (EPAC, kategorija L1e-A):
Tik pedalų pagalba: variklis turi išsijungti, kai nustoji minti
Maksimalus pagalbos greitis: 25 km/val.
Bet kuris šį apibrėžimą atitinkantis e-dviratis pagal įstatymą laikomas paprastu dviračiu. Nereikia nei licencijos, nei registracijos, nei draudimo. Važiuoji dviračių takais, rakini prie dviračių stovų ir laikaisi tų pačių taisyklių kaip paprastam dviračiui.
Greitasis pedelecas (variklis iki 45 km/val.) yra visiškai kita kategorija. Jie klasifikuojami kaip mopedai ir reikalauja draudimo, registracijos, šalmo ir, priklausomai nuo modelio, vairuotojo pažymėjimo. Greitieji pedelecai paprastai negali važiuoti dviračių takais.
Jei perki e-dviratį, patikrink jo technines specifikacijas. 250 W ir 25 km/val. riba Lietuvoje yra linija tarp „dviračio" ir „mechaninės transporto priemonės".
Kas nutinka, jei tavo dviratis pavogtas
Lietuvos teisės aktai valstybiniu lygiu dviračio registracijos nereikalauja, tačiau policija primygtinai rekomenduoja rėmo numerį užsirašyti.
Vagystės atveju policija pirmiausia klausia būtent rėmo numerio. Be jo dviračio negalima pažymėti kaip pavogto policijos sistemoje. Jei policija dviratį randa, bet negali jo susieti su savininku, jis lieka saugykloje arba atsiduria aukcione.
Lietuvoje sąmoningas pavogto dviračio pirkimas yra nusikaltimas. Rėmo numerio patikrinimas prieš perkant naudotą dviratį nėra tik protingas žingsnis, tai rūpestingumo pareiga, sauganti tave nuo pavogtos prekės įsigijimo.
Čia ir veikia Dviračių registras. Savo dviračio rėmo numerio, nuotraukų ir detalių registravimas sukuria paieškomą įrašą, kuris veikia per sienas. Kiekvienas, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar kitur, gali pagal rėmo numerį patikrinti, ar dviratis registruotas, ar paskelbtas kaip pavogtas. Dviračio registracija užtrunka dvi minutes ir nieko nekainuoja. Tai neapsaugos tavęs nuo eismo baudų, bet gali padėti susigrąžinti dviratį.
Pasiruošęs apsaugoti savo dviratį? Atsisiųsk programėlę ir nemokamai užregistruok savo dviratį.
