Pradėkime nuo to, ko nėra. Lietuva neskelbia atskiros metinės dviračių vagysčių statistikos. Oficialiuose nusikalstamumo duomenyse dviračių vagystės patenka į bendrą svetimo turto vagysčių kategoriją ir atskirai neišskiriamos.
Tai nėra smulkmena. Tai reiškia, kad niekas Lietuvoje negali pasakyti, ar dviračių vagysčių daugėja, ar mažėja, nes nėra eilutės, kurią būtų galima palyginti su praėjusiais metais.
Europoje, kur tokie duomenys renkami, 2025 metų skaičiai pasakoja dvi istorijas vienu metu. Registruotų vagysčių sumažėjo Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir Austrijoje. Tuo pačiu metu vidutinė pavogto dviračio vertė pasiekė aukščiausią kada nors išmatuotą lygį.
Ką apie Lietuvą vis dėlto žinome
Patikimiausi turimi duomenys yra vietiniai. Per 2024 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje buvo pavogti 245 dviračiai, o policija nurodė tris pagrindines vietas, iš kurių dviračiai dingsta.
"Yra trys pagrindinės vietos, iš kur vagiami dviračiai: pirmoje vietoje – laiptinės, antroje – atviros vietovės, tokios kaip teritorijos prie daugiabučių namų, parkai, gatvės, ir trečioje vietoje – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės."
Jevgenijus Liepis, Viešosios tvarkos valdybos viršininkas, Lietuvos policija
Laiptinė pirmoje vietoje yra svarbiausia detalė visame sąraše. Dauguma žmonių mano, kad rizika yra gatvėje prie parduotuvės, o dviratis laiptinėje saugus. Policijos duomenys sako priešingai.
Tą patį rodo ir kaimynų statistika. Latvijoje kas trečia dviračio vagystė įvyksta daugiabučių namų bendrose patalpose, dažniausiai vėlų vakarą arba naktį.
Registruotos vagystės yra tik dalis tikrųjų
Kiekvienas vagysčių skaičius yra pranešimų skaičius, o ne vagysčių. Apie didžiąją dalį vagysčių niekam nepranešama.
Nyderlandų statistikos tarnyba CBS 2025 metų saugumo tyrime nustatė, kad į policiją kreipėsi tik apie 41 procentą dviračių vagysčių aukų. Austrijos eismo saugumo institucija KFV 2026 metų rugsėjį paskelbtoje apklausoje nustatė, kad trečdalis nukentėjusiųjų pareiškimo neteikė visai. Suomijoje skirtumą matyti pačiuose oficialiuose duomenyse: policijai 2025 metais pranešta apie 17 100 vagysčių, draudikams apie 13 800.
Priežastis, kurią žmonės nurodo patys, yra niūri ir savaime išsipildanti. Pareiškimo neteikia, nes dviratis vis tiek negrįš, o dviratis negrįžta iš dalies todėl, kad apie tiek mažai vagysčių pranešama.
Lietuvoje šis efektas dvigubas. Prie nepraneštų vagysčių prisideda tai, kad net ir praneštos nepatenka į atskirą statistiką.
Pavogtas dviratis brangsta
Kol skaičiai krenta, vertė kyla.
Vokietijos draudikų asociacija GDV 2026 metų pavasarį užfiksavo vidutinę 1 270 eurų išmoką už pavogtą dviratį, aukščiausią kada nors išmatuotą, nors apdraustų vagysčių skaičius sumažėjo. Suomijoje draudikai 2025 metais už pavogtus dviračius išmokėjo apie 12 milijonų eurų. Švedijoje elektriniai dviračiai sudarė 12 931 registruotą vagystę, tai yra beveik 30 procentų visų.
Išaiškinamumas yra ta statistikos dalis, kuri nepagerėjo.
Vokietijoje 2025 metais išaiškinta 9,8 procento registruotų dviračių vagysčių. Austrijoje 9,3 procento. Italijos statistikos tarnyba Istat nustatė, kad susigrąžinamas mažiau nei vienas pavogtas dviratis iš dešimties, tai yra 9,5 procento, palyginti su 61 procentu automobilių.
Skirtumas nuo automobilių nėra tas, kad dviračiai žmonėms mažiau rūpi. Skirtumas yra registras. Automobilis turi numerį, susietą su savininku, todėl pranešimas yra ir būtinas, ir naudingas. Neregistruoto dviračio, rasto parke, praktiškai neįmanoma niekam grąžinti.
Recenzuotas tyrimas Patterns in Bike Theft and Recovery sekė 1 823 vagystes ir nustatė, kad registruoti savininkai dviratį atgavo per policiją 38 procentais atvejų, palyginti su 32 procentais neregistruotų, o neregistruoti savininkai labiau rėmėsi internetiniais kanalais (24 prieš 16 procentų). Registracija dviračio iš niekur neatkuria. Ji duoda policijai su kuo palyginti. Belgijos nacionalinis registras MyBike praneša susigrąžinantis 14,5 procento registruotų pavogtų dviračių tuo metu, kai nacionaliniai rodikliai Europoje svyruoja nuo 2 iki 5 procentų.
Vagys dirba su rėmo numeriu
Kad rėmo numeris yra lemiama detalė, geriausiai matyti iš to, kiek pastangų organizuoti vagys skiria jam panaikinti.
2026 metų kovą Osnabriuko prokuratūra ir Emslando policija atliko kratas keliuose objektuose Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Įtariamiesiems inkriminuojama daugiau nei 75 elektrinių dviračių vagystė už sumą, viršijančią 300 000 eurų, nuo 2025 metų rugpjūčio. Vienas iš jų esą laikė dirbtuves, kuriose buvo klastojami rėmų numeriai ir pirkimo dokumentai.
Tai patvirtina paprastą dalyką. Atsitiktinis vagis paima dviratį, organizuotas vagis paima ir jo tapatybę. Kol numeris kažkur egzistuoja ir yra susietas su tavimi, dviratis lieka atpažįstamas. Kai numeris dingsta, dviratis tampa preke be istorijos.
Politika padarė tą pačią išvadą. 2025 metų lapkritį Beniliukso sąjunga ir Šiaurės Reinas-Vestfalija pristatė bendrą strategiją prieš tarpvalstybines dviračių vagystes, kurios vienas iš trijų ramsčių yra sujungti nacionalinius dviračių registrus tarpusavyje.
Lietuvai tai aktualu dvigubai. Dviratis, pavogtas Vilniuje ir parduotas užsienyje, nepalieka pėdsako jokioje lentelėje, kurią kas nors lygintų.
Tikroji kaina netelpa į draudimo išmokas
Nuostolis nesibaigia dviračiu. Europos dviratininkų federacija ECF išmatavo, kas vyksta paskui: 11 procentų nukentėjusiųjų visiškai nustoja važinėti dviračiu, o 23 procentai važiuoja rečiau. 39 procentai nebeperka jokio dviračio, o iš tų, kurie perka, maždaug trečdalis renkasi pigesnį modelį.
Europos mastu kalbama apie maždaug milijoną žmonių, kurie po vagystės nustoja važinėti. Todėl dviračio vagystė yra kai kas daugiau nei vidutinio dydžio turtinis nusikaltimas: kiekvienas pavogtas dviratis kainuoja ne tik savo atkūrimo vertę, bet dažnai ir tą važinėjimą, kuris po to nebeįvyksta.
Ką su šiais skaičiais daryti
Užsirašyk rėmo numerį dabar, o ne tada, kai prireiks. KFV apklausoje tik 37 procentai elektrinių dviračių savininkų buvo užsirašę rėmo numerį ir 23 procentai dviratį užregistravę.
Pranešk policijai net jei netiki rezultatu. Nepraneštos vagystės yra priežastis, kodėl dviračio vagystė atrodo smulkmena tose lentelėse, kuriose dalijami policijos ištekliai.
Patikrink draudimo sumą. Jei dviratis pakeistas brangesniu elektriniu, prieš kelerius metus įrašyta suma gali nebepadengti pakeitimo.
Rakink pagal dviračio vertę. Vagys renkasi pagal kainą, todėl brangus dviratis su pigia spyna yra būtent tas derinys, kurį statistika baudžia.