Dviračių vagystės daugiabutyje dažniausiai yra pastato, o ne dviračio problema. Vagis į laiptinę ar rūsį patenka pro iki galo neužsidariusias duris, įėjęs paskui gyventoją arba su kodu, kurio niekas nekeitė jau kelerius metus, o viduje gali pasiimti kelis dviračius iš karto. Norint apsisaugoti, reikia net už užrakintų durų prirakinti kiekvieną dviratį prie nejudančio objekto ir paprašyti bendrijos ar administratoriaus laiptinę bei rūsį laikyti tuo, kuo jie iš tikrųjų yra: silpniausia namo vieta.
Kodėl vagys renkasi laiptines ir rūsius
Atskira dviračių vagysčių statistika Lietuvoje neskelbiama, todėl patikimiausi yra vietiniai ir draudikų skaičiai. Vilniuje per 2024 metų pirmąjį pusmetį buvo pavogti 245 dviračiai, o policijos sąrašo viršuje buvo ne gatvė ir ne parkas.
"Yra trys pagrindinės vietos, iš kur vagiami dviračiai: pirmoje vietoje – laiptinės, antroje – atviros vietovės, tokios kaip teritorijos prie daugiabučių namų, parkai, gatvės, ir trečioje vietoje – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės."
Jevgenijus Liepis, Viešosios tvarkos valdybos viršininkas, Lietuvos policija, LRT.lt
Draudikai mato tą patį. "Lietuvos draudimo" duomenimis, dviračių ir paspirtukų vagysčių jau trejus metus iš eilės būna ne mažiau kaip 160 per metus, iš jų beveik 110 Vilniuje, o vidutinė žala siekia apie 700 eurų. 2025 metais už tokias vagystes gyventojams išmokėta beveik 83 tūkst. eurų, rašoma bendrovės pranešime. Bendrovės žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis ten pat sako, kad dviračiai dažniausiai dingsta iš vietų, kurios klaidingai laikomos saugiomis: iš laiptinių ir rūsių.
Laiptinė ir rūsys vagį vilioja dėl trijų priežasčių. Juose daug dviračių vienoje vietoje. Niekas nemato, kas ten vyksta, ypač žiemą, kai dalis savininkų į rūsį neužsuka ištisus mėnesius. Be to, gyventojai jais pasitiki: toje pačioje "Lietuvos draudimo" apklausoje tik 23 % dviračių ir paspirtukų savininkų teigė naudojantys tvirtą, patikimą spyną, o 20 % sakė be priežiūros juos paliekantys tik namų aplinkoje, tarsi namuose rizikos nebūtų.
Kaip vagys patenka į laiptinę
Dauguma vagysčių iš laiptinių ir rūsių nė kiek neprimena įsilaužimo. Dažniausiai viskas kur kas paprasčiau:
Durys, kurios neužsidaro. Nusidėvėjusi spyna, durų uždarymo mechanizmas, kuris nebeuždaro durų iki galo, arba durys, užremtos plyta, kad kas nors galėtų įnešti vežimėlį.
Įėjimas paskui kitą. Kažkas įeina paskui kaimyną, kuris iš mandagumo prilaiko duris, arba paskui kurjerį. Vilniuje kameros užfiksavo, kaip maistą atvežęs kurjeris įleido į rakinamą laiptinę vagį, o šis išsinešė daugiau nei 1 000 eurų kainavusį plento dviratį, trumpam paliktą prie buto durų.
Raktai ir kodai, pakliuvę ne į tas rankas. Buvę nuomininkai, kraustytojai, meistrai ir kurjeriai žino kodą arba turi raktą. Daugelyje senesnių namų tas pats raktas atrakina ir laiptinę, ir rūsį. Policija sako, kad laiptinės su kodinėmis spynomis yra gera alternatyva, bet ir jos "negelbėja šimtu procentų" (LRT.lt).
Laikas. Lapkritį dingęs dviratis gali būti pasigestas tik balandį. Tada nebėra nei vaizdo įrašų, nei liudytojų, nei galimybės rasti dviratį, kol jis dar neparduotas.
Nė vienam iš šių būdų nereikia įrankių. Todėl ir užrakintas rūsys pats savaime nėra rimta apsauga. Daugiau apie vagių metodus rasi straipsnyje kaip veikia dviračių vagys.
Ką gali padaryti kiekvienas gyventojas
Rakink taip, lyg dviratis stovėtų gatvėje. Naudok tvirtą U formos ar grandininę spyną ir rėmą prirakink prie pritvirtinto stovo, turėklų ar sienos laikiklio, ne vien ratą.
"Realybėje net ir rakinama daugiabučio laiptinė yra gausiai lankoma patalpa, todėl joje paliktas dviratis ar paspirtukas vis tiek turi būti prirakintas prie stacionarių objektų."
Artūras Juodeikis, žalų departamento vadovas, "Lietuvos draudimas", BNS Spaudos centras
Trosinė spyna čia nepadės: anot Juodeikio, trosinės spynos dažnai nukerpamos per kelias sekundes. Tai svarbu ir draudimo požiūriu. Juodeikis jau 2022 metais LRT.lt įspėjo, kad daug dviračių pavagiama neprirakintų arba laikomų nerakinamose, niekieno neprižiūrimose laiptinėse ir sandėliukuose, o žala už tokius dviračius neatlyginama. Patikrink savo būsto draudimo sąlygas: kas jose rašoma apie bendrojo naudojimo patalpas ir kokios spynos reikalaujama.
Surakink šeimos dviračius kartu. Tris viena grandine sujungtus dviračius išsinešti sunku ir nepatogu.
Brangias dalis nešk į butą. Elektrinio dviračio akumuliatorius ir ekranas vertingi ir atskirai, o akumuliatoriui kambario temperatūra vis tiek geresnė. Žibintus ir krepšius taip pat pasiimk.
Neprilaikyk durų nepažįstamiesiems. Gali atrodyti nemandagu, bet paklausti, į kurį butą žmogus eina, yra visiškai normalu. Liepis pataria būtent tai: "Pamačius pašalinį asmenį laiptinėje, reiktų pasidomėti, kas jis toks, kur ir pas ką eina." Jei durys neužsidaro iki galo, tą pačią dieną pranešk administratoriui.
Jei gali, laikyk dviratį bute. Dviratis prieškambaryje saugesnis už bet kokią spyną. Straipsnyje apie dviračio laikymą bute rasi sieninių laikiklių ir balkono variantų mažiems butams.
Kai kurių dalykų vienas gyventojas nesutvarkys, ir bendrija ar administratorius dažniausiai imasi veiksmų, kai gyventojai to paprašo:
Prieigos kontrolė. Elektroninių raktelių sistema rodo, kuriuo rakteliu ir kada buvo atidarytos durys, o pamestą raktelį galima tiesiog išjungti. Laiptinės kodą verta pakeisti bent po kiekvieno kraustymosi, o rūsiui ar dviračių patalpai įrengti atskirą spyną, ne tą pačią kaip laiptinės.
Pritvirtinti stovai. Prie grindų ar sienos prisukti stovai kiekvienam suteikia vietą, prie kurios galima prirakinti rėmą. Laisvai stovintį stovą galima išnešti kartu su dviračiais.
Šviesa ir veikiančios durys. Judesio jutikliu įsijungiantis apšvietimas ir durys, kurios pačios užsidaro ir užsifiksuoja, kainuoja mažiau nei vienas pavogtas elektrinis dviratis.
Bešeimininkių dviračių peržiūra. Seni, niekieno nenaudojami dviračiai užima stovus, todėl naudojami dviračiai lieka atremti į sieną ir neprirakinti. Susitarkite susirinkime ar su administratoriumi raštu: dviračius pažymėkite, duokite savininkams pakankamai laiko atsiliepti ir tik tada spręskite, ką daryti su neatsiimtais. Dviračius, kurie atrodo pavogti, perduokite policijai.
Jei name tiesiog nėra kur saugiai laikyti dviračių, pažiūrėk, ką siūlo miestas. Vilniuje JUDU 2024 metais gyvenamuosiuose rajonuose įrengė 20 uždarų dviračių saugyklų, kiekvienoje po 16 vietų dviračiams ir 4 paspirtukams, gyventojams nemokamai, o iki 2027 metų planuoja dar 124.
Jei dviračiai dingo iš laiptinės ar rūsio
Pranešk policijai, pavyzdžiui, per epolicija.lt, ir kuo greičiau informuok savo draudiką. Jei į patalpą buvo įsilaužta, "Lietuvos draudimas" nurodo, kad tai turėtų patvirtinti policija. Iš karto pasakyk ir bendrijai ar administratoriui, kad kaimynai patikrintų savo dviračius. Vagystė, kurią pastebėjo vienas gyventojas, dažnai yra tik viena iš kelių.
Pareiškimui reikės dviračio rėmo numerio, modelio ir aprašymo. Liepis prideda, kad tyrimas lengvesnis, jei savininkas turi dviračio nuotrauką. Be rėmo numerio surasto dviračio niekas negali susieti su tavimi. Visus veiksmus žingsnis po žingsnio rasi straipsnyje ką daryti, kai dviratis pavogtas.
Turėk omenyje, kad policija turi savų prioritetų, o dviratis, prieš kelias savaites dingęs iš rūsio, retai būna sąrašo viršuje. Todėl tavo paties įrašai dar svarbesni. Dviračių registre užregistruotas dviratis jau turi išsaugotą rėmo numerį, nuotraukas ir aprašymą. Kai pažymi jį kaip pavogtą, kiti naudotojai jį mato skiltyje pavogti dviračiai netoliese ir gali tau pranešti pastebėję, o dviračio skelbimu gali pasidalyti su kaimynais ir vietinėmis grupėmis.
Geriausia tai padaryti iš anksto, dar prieš vagystę. Vieno dviračio registracija užtrunka apie penkias minutes, ir verta užregistruoti visus šeimos dviračius, įskaitant tą seną, kuris rūsyje stovi nuo vasaros.